Dendrologia Lithuaniae, T. 9 (2009-2010)

Šrifto dydis:  Smulkus šriftas  Vidutinis šriftas  Stambus šriftas
Kelionė į Roguvo arboretumą

Kelionė į Roguvo arboretumą

Rimvydas Kareiva
Dubravos medelynas

     Ūkanotą 2009 metų spalio šeštą mes trys – Giedrius Tamašauskas, Kęstutis Kaltenis ir aš išvažiavome į vieną turtingiausių Lenkijoje dendrologinę kolekciją turintį Roguvo (Rogow) arboretumą. Mūsų tikslas – pasidairyti po arboretumo kolekcijas, o grįžtant namo užsukti į pakeliui esančius medelynus ir įsigyti augalų. Išvažiuojame anksti ryte – ką ten ryte - dar naktį. Kelias vis dėlto neartimas – apie 100 km už Varšuvos. Nuosavą mašiną vairuoja Giedrius. Prieš tai kelias dienas Lietuvoje nepaliaujamai lijo, o ir Lenkijoje oro prognozės artimiausiu metu nieko gero nežadėjo, todėl baiminomės rūko ir prastų lenkiškų kelių. Laimei, oras pasitaikė lyg užsakytas – vos prašvitus ir beveik iki Varšuvos švietė saulutė. Jei ir užslinkdavo koks debesėlis, tai vis tiek nelijo. O ir apie blogus lenkiškus kelius jau galime pamiršti. Jų dangos lygios, visur, kur reikia, yra skiriamosios juostos, pastatyti kelio ženklai. Eismas intensyvus – į visas puses rieda sunkiasvorės krovininės „fūros“, gausu lengvųjų. Nenorėdami vilktis Varšuvos transporto kamščiuose, nutariame ją apvažiuoti. Pasirenkame šiaurės – vakarų aplinkkelį. Paaiškėja, kad padarėme klaidą. Čia kaip tik vyksta dideli rekonstrukcijos darbai, keliai platinami, keičiama danga. Daugelyje vietų važiuoti leidžiama tik viena juosta, todėl dažnai tenka stoviniuoti praleidžiant priešpriešinį transportą, o po to lėtai vilktis ilgoje mašinų eilėje. Pagaliau gerokai pasitrynę nesibaigiančiose mašinų vorose pervažiuojame Vislą ir geru vakariniu aplinkkeliu riedame visu leistinu greičiu. Oras pradeda keistis – danguje visur žemi rudeniniai debesys, po truputėlį pradeda dulksnoti, o iki Roguvo likus kokiems 40 km ir visai įsilyja. Laimei, lietus greit nusilpsta ir pačiame Roguve jau tik įkyriai rudeniškai dulksnoja. Sustojame aikštelėje, išstudijuojame čia esančią arboretumo ir administracinių pastatų schemą  ir nutariame pirmiausia susirasti nakvynę. Užsukame į studentų bendrabutį. Vestibiulyje kabo tekstas – lyg ir elgesio taisyklės, lyg veiklos planas. Apsidžiaugiame perskaitę, kad galima išnuomoti kambarius. Deja, iš budinčios sužinome, kad vietų nėra – atvykę daug studentų. Ką gi, einame į arboretumą, o vėliau pavažiuosime iki Lodzės, o gal kas parekomenduos kokį viešbutuką arčiau. Arboretumo kontora įsikūrusi už vartų, nedideliame mediniame namelyje, atrodančiame lyg vasarnamis. Viename kambaryje sėdi dvi moterys, kitame kažką rašo jaunas vyriškis. Kęstutis bando su moterimis pakalbėti, bet paaiškėja, kad jos rusiškai nemoka. Tad įsigyjame bilietus – jie gan pigūs, 5,5 zloto (nepilnai 4,5 lt) – ir einame apžiūrėti kolekcijų. Kadangi jau spalis, tai arboretumo darbo laikas sutrumpintas (lankytojų mažiau, temsta greičiau) ir mums belieka tik pora valandų. Apsukame nedidelį lanką ir nutariame visgi pasikalbėti su tuo jaunu vyriškiu. Užeiname, pasisveikiname. Kęstutis vėl pabando rusiškai, bet išgirstame tik  „dobryj denj“ ir atsiprašymą, kad rusiškai čia niekas nemoka. Kęstutis vėl klausia ar galime gauti gidą? Vyriškis mandagiai atsiprašo, kad jau vėlu, lyja ir gidą dabar surasti būtų sunku. Matau, kad vyriškio veide nuobodulys ir nesupratimas, ko čia  reikia tiems įkyriems lietuviams. Keičiam taktiką – prisistatom rimčiau, nelabai rišlia lenkų kalba paaiškindami, kas esame. Vyruko veidas  iškart pasikeičia – nežinia kaip jis suprato mūsų paaiškinimus, kas mes tokie (juk vienas ponas turi 100 ha parką - ohooo), bet kad dendrologai – tai tikrai. Iškart paklausia, kur mes apsistojome. Išgirdęs, kad dar niekur,  pabarė mus, kodėl vizito nesuderinome iš anksto, griebė telefono ragelį ir ėmė skambinti. Pakalbėjęs pranešė, kad netolimame viešbutuke yra trys vienviečiai kambariai po 75 zlotus nakčiai. Mums tinka. 

     - Bet palaukit, jei jūs rytoj čia būsite, tai gal norit apsistoti mūsų bendrabutyje?

     Sakom, jau buvom, vietų nėra. Vyrukas vėl griebia telefoną, su kažkuo pasikalba, vis pabrėždamas, kad atvyko trys dendrologai ir pasiūlo trivietį kambarį po 35 zlotus kiekvienam. Puiku. Sugrįžtame į bendrabutį. Ta pati vietų neturėjusi budinti paduoda mums kambario raktą ir švarią patalynę, paprašydama lovas pasikloti patiems, mat kambarinių jie neturi. O kambarys visai nieko: erdvus, lovos patogios, dušas, tualetas. Šaldytuvo ir televizoriaus nėra, bet jaučiamės visai patogiai.  Įsitaisę vėl grįžtame į arboretumą. Užėję padėkojame už įkurdinimą ir pasiteiraujame, ar galime nusiskinti vieną kitą sėklą nuo augalų. Akimirką padvejojęs vyrukas leidžia: skinkit, tik ne glėbiais ir nelaužykit. Matyti, kad tokių prašymų jis išgirsta nedaug ir leisdamas, ko gero, pažeidžia  kažkokią vidaus tvarką ( vėliau išsiaiškinau, kad jo pareigos yra arboretumo magistras - inžinierius). Iki uždarymo liko valanda ,ir mes nutariame apžiūrėti bendrą vaizdą. Po kelių minučių suprantame, kokie buvome žiopliai. Juk ruduo, augalai aplipę vaisiais ir sėklomis. O mes važiavome tik pasižiūrėti ir nusipirkti vieno kito augalėlio. Nei etikečių, nei maišelių, aišku, nepasiėmėme. Matom, kad gido nereikės – etiketės su lotyniškais ir lenkiškais pavadinimais beveik ant kiekvieno augalo. Ir dera šie augalai, žinoma, ne visi, bet dauguma - gausiai. Svarbiausia, kad Lietuvoje jų arba iš viso nėra, arba jie nedera. Taigi, mūsų planas tik prabėgom apžiūrėti tuoj pat sugriūna – puolam rinkti sėklas. Į kairę kelnių kišenę tą ir tą, į dešinę – šitą ir aną, į striukę taip pat. Prieš išeinant mūsų kišenėse jau nelabai kas ir betilptų. Beje, oras mūsų gailisi, dulksnoja visai silpnai. Tai net geriau - nėra lankytojų, niekas mums netrukdo „plėšikauti“. Parėję pavakarieniaujame ir imame tvarkyti savo „grobį“. Iš kišenių vaisiai ir sėklos persikelia į krepšelius, kuprinių skyrius ir kišenes. Visus įmanomus maišelius pasiruošiame kitai dienai ir sugulame miegoti. Iš kitų bendrabučio aukštų girdisi tranki muzika, dainos, kurios apie 12 valandą nutyla. Lietuvos laiku būtų pirma nakties.

      Ryte prabudę pirmiausia žiūrime pro langą. Pliaupia kaip iš kibiro. Na, ką gi... Papusryčiaujam, sulaukiam  arboretumo darbo pradžios ir traukiam į jį. Lietus silpnėja ir gana greitai pereina į dulksną, o po kokios valandos ir visai liaujasi. Trumpai šnektelim su arboretumo darbuotoju, nusiperkam bilietus (nors mus būtų įleidę ir be jų) ir traukiam gilyn. Labai greitai išsiskirstome kas sau: Kęstutis pripuola prie klevų, Giedrius patraukia link kėnių, o aš lendu į magnolijų tankumyną. Pasiskinu vaisių, apžiūriu kuo skiriasi Magnolija stellata var. japonica  nuo var. chinensis, nudžiungu radęs puošniųjų magnolijų (M. denudata) grupę. Deja, sėklų ant šių magnolijų nėra, nors yra neužsimezgusių vaisynų. Vėliau, pasikalbėję su arboretumo darbuotoju, sužinome, kad tai viena jautresnių šalčiui ir šalnoms magnolijų. Ji žydi ne kasmet, o sėklų kol kas nėra subrandinusi. Jis mums parodė dar vieną puošniąją magnoliją, augančią kiek nuošaliau nuo kitų, kuri, pasak jo,  atsparesnė šalčiui ir  žydi beveik kasmet, bet sėklų ir ant jos nebuvo. 

1 nuotr. Magnolia virginiana L.

    Pasitraukęs nuo magnolijų pasiskinu dar keleto mane sudominusių lapuočių, kurių Lietuvoje nesu nei matęs, nei apie juos girdėjęs, vaisių ir nutariu apžiūrėti kiek galima didesnę teritoriją. Pasirenku tolimiausią žiedinį maršrutą ir vos ne tekinomis patraukiu pirmyn. Palei taką, kaip ir tikėjausi, - bandomosios miško kultūros. Tai 1- 50 arų ploteliuose kaip miško želdiniai susodinti introdukuoti medžiai. Iš spygliuočių sudomina kanadinės ir skirtingalapės cūgos (Ts. canadensis, Ts. heterophylla), sitkinės eglės, didžiosios pocūgės , kelios kėnių rūšys. Iš lapuočių neblogai atrodo vengriškieji ir raudonieji ąžuolai (Quercus fraineto, Q. rubra), tulpmedžiai, bukai. 

2 nuotr. Fagus sylvatica 'Cristata'

Gaila, nebėra laiko praeiti skersinėmis alėjomis, todėl baigiu apeiti ratą ir išeinu prie alpinariumo. Jis man didelio įspūdžio nepalieka – gal kad ruduo. Nors kompozicija gana įdomi – neaukšta akmenuota žemais ir vidutinio aukščio krūmais (labai daug viržių, erikų) bei gėlėmis apželdinta kalva, nuo jos kriokliukais krinta neplataus upeliuko su tvenkinių kaskadomis vanduo. Prisodinta vandens augalų, nardo raudoni ir margi japoniškieji karpiai. Man įdomesnė netoliese auganti ir gausiai deranti agurkinių magnolijų (M. acuminata) senų medžių grupė. Gaila, medžiai dideli, vaisiai aukštai, o prie alpinariumo bent dvi grupės ekskursantų. Mat oras jau visai geras – šviečia saulutė. O mes savo ausimis girdėjome, kaip gidas moksleivių ekskursiją perspėjo: vaikai, rankas į kišenes. Kitaip sakant, augalų prašoma neliesti. 

3 nuotr. Sinocalycanthus chinensis Cheng. et Cheng (Calycanthus chinensis)

Dar kiek pasidairęs patraukiu prie kontoros. Čia jau laukia mano kompanionai. Užeiname į kontorą, nusiperkame leidinį apie Roguvo arboretumą, Kęstutis įteikia savo knygą apie Skinderiškio parką, ir jaunasis magistras- inžinierius mus palydi į nedidelę augalų pardavimo aikštelę. Augalų asortimentas čia kaip tokiam arboretumui nėra didelis – gal koks 100-130 pavadinimų sumedėjusių augalų ir kažkiek žolinių. O ir tie daugiausia įprasti, „komerciniai“. Retenybių vos viena kita. Aš išsirenku tris, Giedrius ne ką daugiau augalų. Kęstutis – netoli dvidešimties. Pasimetame, kai roguvietis pareiškia mums juos dovanojantis. Nors augalai palyginti, pigūs vis dėlto bendrai susidarytų nemaža suma. Kiek paprieštaravę sutariame, kad sumokėsime nors simboliškai. Įteikiame 100 zlotų ir laimingi sukrauname augalus į Giedriaus mašinos bagažinę. 

4 - 5 nuotr. Coriaria japonica A. Gray

Nors neapžiūrėjome arboretumo šiltnamio, nebuvome miško ir medžio muziejuje, bet mus jau spaudžia laikas. Išklausinėjame, kaip lengviau rasti Varšuvos universiteto botanikos sodą. Deja, jis, kaip ir Roguvo arboretumas, rudenį ir žiemą dirba sutrumpintą darbo dieną, tad į jį vargu ar spėsime. Užtat sužinome vieno privataus medelyno adresą pakeliui į Varšuvą. Atsisveikiname su Roguvo arboretumu, jo  inžinieriumi, padėkojame už tokį nuoširdų priėmimą ir patraukiame namų link. Pakeliui, Žabia Vola (lietuviškai – varlių laisvė) gyvenvietėje sukame į nurodytą medelyną. Pats medelynas nedidelis, gal du ar trys hektarai, bet gana turtingas. Ir kainos nedidelės. Štai garbanoto paprastojo lazdyno (Corylus avellana  ‘Contorta‘) skiepytą apie 70 cm aukščio krūmelį įsigijau už 15 zlotų (apie 12 litų). Lietuvoje panašius mačiau pardavinėjant už 60-70 litų. Iš viso augalų kainos gerokai mažesnės, nei Lietuvoje, ypač skiepytų. Čia aš nusipirkau 5 augalus, Giedrius vėl vienu ar dviem daugiau, o Kęstutis kaip visada daugiausia – išleido visus dar turėtus zlotus. Pasidairę ne tik po pardavimui skirtus augalus, bet ir po sodybos želdinius, atrandame dar kelis mus dominančius. Šeimininkas paaiškina, kad juos pats įsigijo neseniai ir dauginti pradės kitais metais. Besidairydami šiame medelynėlyje praleidžiame daugiau nei valandą. Kęstutis nusipirko kelis didesnius augalus, mašinos bagažinė jau pilna, tad juos sukrauname ant galinės sėdynės. Šalia šiaip taip įlenda Kęstutis ir pagaliau patraukiame namo. 

6 - 7 nuotr. Dipteronia sinensis Oliv.

Priešakyje Varšuva. Šį kartą nutariame važiuoti per miestą. Varšuvos plano neturime, kažkur centre pasukame ne ten, kur reikia. Per daug nenusimename, riedame tolyn, iki pamatome rodyklę į Bialystoką. Pasukame nurodyta kryptimi, išvažiuojame iš Varšuvos ir gerokai dar pavažiavę pradedame įtarti, kad judame ne ten, kur norime. Pagaliau pamatome kelio rodyklę. Taip ir yra – tiesiu keliu traukiame į Ukrainą. Laimei, netoliese pietinis - rytinis Varšuvos aplinkkelis, ir mes pasukam į jį. Pasirodo, šis kelias Lietuvos vežėjams puikiausiai žinomas – „fūrų“ lietuviškais numeriais į abi puses rieda daugybė. Kelias geras, ir Giedrius mus be didesnių nuotykių sėkmingai parveža namo.

8 - 9 nuotr. Stewartia pseudocamellia Maxim.

      Šis tas apie Lenkijos arboretumus ir botanikos sodus. Jų sąraše – 31. Iš jų 12 priklauso universitetams ir aukštosioms mokykloms, 5 – Lenkijos Mokslų Akademijai ir mokslinių tyrimų institutams, 6 – miškų žinybai, kiti – regioninėms savivaldoms. Turtingiausios dendrologinės kolekcijos sukauptos Kurnike (Kornik) prie Poznanės – pats seniausias Lenkijoje, Roguve (Rogow) prie Lodzės, Vojslavicuose (Wojslawice), Pšelevicuose (Przelewice) ir Bolestrašycuose (Bolestraszyce).  Roguvo arboretumas – viena turtingiausių sumedėjusių augalų kolekcijų ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Arboretumas priklauso Varšuvos Aukštajai Liaudies ūkio mokyklai (Szkola  Glowna Gospodarstwa Viejskiego w Warszawie). Vieta jam parinkta 1923 metais, o 1925 pasodinti pirmi introducentai – didžiosios pocūgės. Arboretumo plotas – 54 ha. kapitaline metaline tvora aptvertas natūralus ir iš dalies sodintas miškas, kuriame vyrauja pušynai (manoma – sodinti) mišriai su eglynais, yra beržynų, drebulynų ploteliai su ąžuolų intarpais, kai kur liepos ir klevai. Antrame arde gausu skroblų ir ąžuolų, pomiškyje vyrauja lazdynai. Miško tipas apibūdinamas kaip Tilio- Carpinetum (lazdyninis- skroblyninis). Vidutinė metinė temperatūra arboretume +7,2 ºC, sausio -3,2 ºC, liepos +17,3 ºC. Absoliutus minimumas pokario laikotarpiu -31,3 ºC 1987metais. Vidutinė minimali temperatūra -20,1 ºC. Tai atitinka 6 augalų augimo zoną. Vegetacijos periodas vidutiniškai 212 dienų. Kritulių vidutiniškai apie 600 mm per metus, iš kurių 70% vegetacijos periodu. Šalnų periodas beveik nesiskiria nuo Lietuvos. Miško aplinka šalnų poveikį augalams gerokai sumažina. Šiuo metu įsavinta 41 ha ploto, likę 13 ha – rezervas arboretumui plėsti. Arboretumo teritorija sąlyginai suskirstyta į zonas: augalų kolekcijos –22 ha, tyrimo bareliai – 18 ha, alpinariumas - apie 15 arų, ūkinė dalis su šiltnamiu – apie 45 arus. 

10 nuotr. Calocedrus decurrens (Torr.) Florin.

    Alpinariume sukaupta apie 400 taksonų daugiausia žolinių augalų, bet jo vizualinį karkasą sudaro žemi ir vidutinio aukščio krūmai. Tai lankomiausia arboretumo zona. Vasarą turėtų būti labai graži.

11nuotr. Pseudolarix amabilis (J. Nels.) Rehd.

    Bandomosios miško kultūros –man kaip miškininkui labai įdomios. 135 sklypuose auginami 72 pavadinimų medžiai, tiriant, ar ateityje kurie nors iš jų  galimi sodinti miške. Kai kuriuose sklypeliuose introducentai augimu ir medienos tūriu lenkia vietines rūšis.

12 nuotr. Clethra barbinervis Sieb. et Zucc.

    Augalų kolekcijos – tokią turėti kiekvieno dendrologo svajonė. Tai apie 2600 taksonų sumedėjusių augalų su kilmės dokumentais. Arboretume sąlyginai nedaug augalų dekoratyvinių formų, o daugiausia tipinės botaninės rūšys. Miško aplinka, natūralūs nesutvirtinti miško keliukai ir takai, paprasti nepretenzingi miško baldai, į akis nekrentančios etiketės tarsi pabrėžia ne dekoratyvinę, bet biologinę kolekcijos paskirtį. Tiesa, dėl to vienas kitas augalas toje įvairovėje tiesiog „pradingsta“, neatrodo toks įspūdingas. Bet kai jų tiek daug... Spygliuočių arboretume apie 420 taksonų, iš kurių maždaug pusė – botaninės rūšys, kiti – formos ir veislės. Dauguma tai pušys, eglės, kėniai, maumedžiai. Bet auga ir mums sunkiai įsivaizduojami: Torreya, Pseudolarix, Cephalotaxus, Calocedrus, kiti... Neseniai į atvirą gruntą pasodinti atspariausias šalčiui kiparisas Cupressus bakeri, augantis Kalifornijoje, ir Naujosios Zelandijos atstovas Podocarpus nivalis.

13 nuotr. Acer miyabei Maxim.

    Lapuočių suskaičiuojama 2230 taksonų, iš kurių tik ketvirtadalis formos ar veislės. Roguvo arboretume sukaupta viena didžiausių Europoje klevų kolekcija – 181 taksonas, iš kurių ketvirtadalis - dekoratyvinės formos. Arboretumas didžiuojasi gausia rytų Azijos, ypač Kinijos augalų kolekcija – apie 500 taksonų, iš kurių bent 100 kitur Lenkijoje nėra, o kai kurių nėra ir niekur kitur Europoje.

    Išvada: pamatyti šį arboretumą verta. Tuo labiau, kad ir dėl nakvynės galima susitarti vietoje. Beje, arboretumo internetinis puslapis http//www.arboretum.sggw.pl

14 nuotr. Cephalotaxus sinensis (Rehd. et Wils.) Li

15 nuotr. Nemopanthus mucronatus (L.) Trel.

16 nuotr. Diospyros virginiana L.

17 nuotr. Lyonia ligustrina (L.) DC

18 nuotr. Torreya californica Torr.

19nuotr. Enkianthus deflexus (Griff.) Schneid.

20 nuotr. Jamesia americana Torr. et A. Gray

21 nuotr. Itea virginica L.

22 nuotr. Franklinia alatamaha Bartr. ex Marshall